Pasisakyme apie korupcijos ištakas Lietuvos valstybinėse institucijose norėčiau apsistoti ties viena jų – užsienio reikalų ministerija – nauja institucija, sukurta po Nepriklausomybės atkūrimo.
Atrodytų, kad rašant ant švaraus popieriaus lapo, tai yra, kuriant naują instituciją, buvo visos galimybės sukurti valstybinį organizmą, kuriame nesijaustų senojo sovietinio raugo: cinizmo, protekcionizmo, neformalių klanų susidarymo, kurie veda link neformalių grupinių interesų tenkinimo ir tuo pačiu kelia grėsmę valstybės saugumui.
Deja, iš anksto buvo paimta „teisinga gaida“ ir buvusios sovietinės taip vadinamos LTSR „Užsienio reikalų ministerijos“ pareigūnai, sovietinės nomenklatūros vaikai ir vaikaičiai, kai kurie iš jų baigusieji sovietinių diplomatų kalves, tapo jaunosios Lietuvos diplomatijos gvardija. Geriausias tokio gimininio/partinio įdarbinimo pavyzdys - dabartinio jaunojo „frontininko“ Algirdo Paleckio, siūlančio žiniasklaidos nacionalizaciją ir besididžiuojančio ikikarinės Lietuvos Nepriklausomybės duobkasiais ir kolaborantais, darbas Užsienio reikalų ministerijoje. Kas ir kaip galėjo tokį homo sovieticus įdarbinti šioje ministerijoje? Ar galima iš tokių diplomatų tikėtis nuoširdaus darbo, na kad ir siekiant įgyvendinti okupacijos žalos atlyginimo įstatymą, jei jam okupacija nebuvo okupacija? Na, o ankstesnis darbas LKP CK tapo tiesiog asmens lojalumą ir profesionalumą liudijančia ir būtina daugumos naujųjų Nepriklausomos Lietuvos ambasadorių žyme.
Antra vertus, atsikūrusios Lietuvos ministerijos vadovai, kurdami tokią sistemą, taip pat nepamiršo savo atžalų: kam darbas Užsienio reikalų ministerijoje, kam atašė pareigos Briuselyje.
Natūraliai gali kilti klausimas – ką bendro su korupcija turi ši sovietinės nomenklatūros stiliumi sukurtos institucijos charakteristika?
Atsakymas toks: ydingu stiliumi sukurta institucija pagimdė naująją grupę „draugų“, tarpusavyje susijusią neformaliais ryšiais, per kuriuos buvo realizuojami ar yra bandomi realizuoti vienokie ar kitokie interesai. Kai kurie faktai, kaip žinome iš Seimo komisijos VSD veiklai tirti medžiagos, liudija, kad aukščiausi valstybės tarnautojų postai buvo dalijami konsultuojantis su įtakingomis verslo grupėmis, kurių veikla ne visada atitinka valstybės interesus. Dar daugiau: paskutiniai įvykiai rodo, jog dabartinė diplomatų skyrimo procedūra neužkerta kelio tarnyboje atsidurti asmenims, kurių reputacija ir lojalumas valstybei abejotini. Diplomatinėje tarnyboje įvairių politinių ir, kas žino – korupcinių susitarimų pagrindu atsidūrė asmenys su, kaip sako ministras P.Vaitiekūnas, „jautria praeitimi“.
Paprastai kalbant, tai – žmonės, turėję ryšių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau nepraėję Liustracijos komisijos, o, pasak kai kurių liudytojų, liustraciją „praėję“ buvusio VSD generalinio direktoriaus kabinete. Jei tai pasitvirtintų, tai reikštų ne tik tai, kad su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais dirba žmonės, kurių lojalumas valstybei nepatikrintas, bet ir tai, kad tokie žmonės tampa visiškai priklausomi nuo vieno ar kito juos rėmusio klano malonės. Istorija teikia daug pavyzdžių, kaip tokie žmonės gali būti panaudoti. Tačiau baisiausia yra tai, kad visa tai stebi sąžiningi jaunieji diplomatai, atėję dirbti ir tarnauti valstybei iš idealistinių paskatų. Jiems belieka du keliai – tylėti ir susitaikant tapti šio žaidimo dalyviais arba palikti šią tarnybą.
Taigi vyksta jaunosios diplomatų kartos dvasinis prievartavimas, kai jie verčiami dirbti su kad ir neseniai užsienio reikalų ministro patarėju įdarbintu asmeniu, kurį kiek anksčiau to paties ministro sudaryta speciali tyrimo komisija dėl jo labai abejotino elgesio pasiūlė prieš laiką atšaukti iš darbo užsienio ambasadoje (kas ir buvo padaryta). Tačiau po mėnesio kito šis asmuo vėl buvo priimtas į Užsienio reikalų ministeriją ministro P.Vaitiekūno patarėju. Taip išplaunamos visuomenės vertybės – valstybės pamatas.
Iš jaunųjų diplomatų daromi cinikai – raskolnikovai – viskas galima, viskas leistina žmogui, neva vertesniam nei kitas. Ir štai rezultatai – dabar stebime dažnus diplomatų atsisakymus vykti dirbti į „neprestižines“ valstybes, o jei ir sutinkama vykti, reikalaujama papildomų „paskatinimų“ – pirmalaikio diplomatinio rango suteikimo, ir panašiai. Pareigingumas, lojalumas valstybei dingsta, lieka ciniškas savo naudos siekimas.
Taigi turėjusi būti iš esmės nauja tiek principais, tiek struktūra ir dvasia institucija, Užsienio reikalų ministerija netapo. To šaknys – praeityje, kuri įsikūnijo politinėje partijoje, keitusioje savo pavadinimus nuo TSKP į LKP, iš LKP į LDDP, vėliau į LSDP, bet nekeitusioje esmės.
Taigi ką turėtume daryti? Pirmiausia – keisti esmines diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas, o tokiam žingsniui užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros atstovai įnirtingai priešinasi.
Todėl mes už tai, kad Lietuvos diplomatinių atstovų skyrimo procedūros būtų kuo skaidresnės. Vienu svarbiausių uždavinių laikome rotacijos principo diplomatinėje tarnyboje įtvirtinimą. Rotacijos principo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje atkūrimas – esminis principas „skaidrinant“ paskyrimus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, darant ją efektyvesne. Neturi būti taip, kad vieni 12-13 metų negrįžta į Lietuvą iš užsienio – ambasadoriauja, o kiti – irgi nepamainomi – sėdi Tėvynėje ir kažką strateguoja. Turime pasiekti, kad skiriant diplomatiniu atstovu asmenį, Seimas, o ne tik Prezidentas, premjeras ar užsienio reikalų ministras gautų išsamią informaciją apie kandidatą. Šiuo metu VSD atsisako teikti tokią informaciją Seimo užsienio reikalų komitetui, nors įstatymas juos ir įpareigoja. Aišku, kad be aukščiausiųjų valstybės pareigūnų paramos VSD negalėtų Seimo ignoruoti. Kaip ir užsienio reikalų ministerija negalėtų ignoruoti Seimo nuomonės apie susikompromitavusius asmenis, kuriuos jie išdrįsta siūlyti Seimo užsienio reikalų komitetui tvirtinti ambasadoriais. Prisiminkime Edmino Bagdono ir Romualdo Kozyrovičiaus skyrimo ambasadoriais istorijas. Todėl čia būtinas tvirtas visuomenės palaikymas.
Taip pat turime sukurti LR diplomatų profesinio tobulinimo sistemą tam, kad turėtume stiprų aukšto rango diplomatų rezervą, pasiruošusį bet kuriuo metu deramai atstovauti Lietuvos valstybę, kad daugiau negirdėtume, jog skiriame tą ar kitą asmenį todėl, kad jis čia – Lietuvoje – niekam tinkamas, ar kad jis turi statybininko profesiją, o ten kaip tik statome ambasadą.
Taigi dešiniosios koalicijos – Tėvynės sąjungos ir kitų dešiniųjų jėgų, kurios, tikiu, laimės rinkimus, laukia didelis darbas, kuriant gerą, teisingą, efektyvią valstybės valdymo sistemą. Tuo pačiu – ir pertvarkant Lietuvos diplomatinę tarnybą, kad ji taptų skaidri, efektyvi ir tik valstybės interesams tarnaujanti institucija.
2008-03-03
Rimantas Dagys: Ar tikrai Lietuvoje rimtai kovojama su korupcija?
Nors Lietuvoje veikia visos tam reikalui skirtos institucijos, tačiau eilinis Lietuvos pilietis tikrai jaučia, kad padėtis šioje srityje negerėja. Kokios priežastys?
Politinės valios stoka, bei valdžios įstaigų vadovų aiškiai demonstruojama nuostata, kad nesąžiningi pareigūnų veiksmai bus toleruojami.
Pavyzdžiai:
Pasirašytas partijų antikorupcinių priemonių planas iš esmės dėl valdančiosios koalicijos neveiksnumo neįgyvendintas. Vienas pagrindinių susitarimų, kad valdininkas privalo pagrįsti savo turtą pajamomis ir tuo įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Nepagrįstas turtas pajamomis turi būti laikomas korumpuotai įgytu ir nepagrįstas turtas turėtų būti kompensuojamas valstybei. Kartu kaip būtina sąlyga turėtų būti priimtas visuotinis turto deklaravimas, kitaip pavogtą turtą galima būtų lengvai paslėpti. Tokių priemonių įgyvendinimas turėtų didžiulį prevencinį poveikį. Deja, Seimo teisės it teisėtvarkos komitetas ir teisės departamentas kone pusė metų vilkino procesą, mėgindami šias nuostatas įvardinti kaip antikonstitucines. Dabar jau keli mėnesiai, jos svarstomos vyriausybėje. Bet kuriuo atveju jis greičiausiai pradės veikti tik nuo 2009 metų.
Tarnyboje prasižengę ar tyrimuose prastai nuskambėję pareigūnai ne tik realiai išvengia bausmės, bet netgi daro karjerą tarnyboje . Pavyzdžių pilna: Prezidento patarėjo A.Bagdono, Premjero patarėjo A.Januškos ir kt. atvejai. Seimo Antikorupcijos komisijai pradėjus tyrimą, susikompromitavę žemėtvarkininkai kyla karjeros laiptais žemės ūkio ministerijoje, komisijai liudiję medikai praranda darbą, žemėtvarkininkus įtariantys korupciją piliečiai bauginami, o policiją tyli ir daugelis panašių atvejų.
Vyraujanti valdžios įstaigų vadovai nuomonė, kad prievolė priversti valdininkus dirbti skaidriai yra tik prokuratūros ar STT reikalas.
Nors visos politinės partijos formaliai pritarė finansinės partijų finansinę veiklą pavesti prižiūrėti STT, bet vyriausybė nusprendė, kad užteks neturinčios relių svertų Vyriausiosios rinkimų komisijos priežiūros. Iki šiol svarstomos rinkimų įstatymo pataisos, skirtos apriboti galimybes partijoms reklamuoti save per TV, neleisti dalinti dovanas ir t.t.
Kaip turėjo suprasti šiuos signalus visuomenė? Greičiausiai jie suprato, kad apie korupcija reikia kalbėti, bet su ja aktyviai nekovoti. Todėl nestebina Transparency International tyrimo duomenis, kad apie du trečdalius piliečių nors ir smerkia korupcija, bet kyšius duos. Juo labiau, kad to pačio tyrimo duomenimis, kyšių efektyvumas Lietuvoje virš 80 procentų.
Galima teisinės sąmonės aklavietė ar nenoras spręsti dažnai “nepatogias” bylas. Deja daugelis teisininkų vadovaujasi nuostatoms, kurios žymiai apsunkina kova su korupcija.
Pavyzdžiai:
Valdininkas spręsdamas žemės gražinimo klausimus, pasinaudojęs savo padėtimi priima keliasdešimt sau ir savo giminėms palankius sprendimus, kai tuo tarpu kitiems sprendimai vilkinami. Visiems akivaizdu, kad tai yra blogai. Tačiau, specialiosios tarnybos remdamiesi galiojančia teisine logika, mėgina nagrinėti kiekvieno atskiro sprendimo teisėtumą, bet ne jų visumą. Beje bandymų specialiųjų tarnybų kreiptis į teismą dėl visumos, kiek man yra žinoma, taip pat nebuvo. Po 2000 metų priimtos baudžiamojo ir administracinio teisės pažeidimų kodekso pataisos panaikinusios bausmių sumavimą žymiai apsunkino kovą su korupcija.
Žemės reforma dar nebaigta, ji tęsiasi jau 16 metų. Procesas nėra baigtas. Žmonės padavę pareiškimus 1991 metais iki šiol laukia sprendimų. Jų bylos gulėjo pas valdininkus, kas jose ne visi pretendentai žinojo, daug kam iš jų nebuvo net ir sąmoningai nerodoma. Dabar jie randa atseit jų pasirašytus dokumentus, kurių jie nepasirašė. Piliečiai kreipiasi į prokuratūrą, ji pasižiūrėjusi į tame dokumente parašytą datą, sako, kad pasibaigė senaties terminas. Viena vertus niekas nesiaiškina, kada tas popierius atsirado, kita vertus problema platesnė. Kaip galima taikyti senaties terminus nepasibaigusiam procesui? Jeigu teisėsaugininkų manymu reikia keisti įstatymus, kodėl to daryti nesiūloma? Gal taip ramiau?
Nors ES direktyvos reikalauja, kad korupcinėms byloms būtų taikomi kuo ilgesni terminai, Lietuvoje jie maksimaliai sutrumpinti. Tarnybiniam galimai su korupcija susijusiam nusižengimui taikomas vienerių metų senaties terminas.
Teismai tapo ne tik nepriklausomi, bet ir uždari, eliminuota bet kokia galimybė visuomenei kontroliuoti šią sistemą. . Pažvelgime kaip sutelktai blokuojamos net ir kosmetinės priemonės didinti visuomenės kontrolę teismams svarstant įstatymą Seime.. Seimo nariams dažnai tenka žmonėms pasiūlyti kreiptis į teismą. Bet dažnai širdyje ar nejaučiame, kad žmogų pasiuntėme...kažkur.
Šie su sveika logika besikertantys teisiniai absurdai ir ydinga padėtis teismuose turi būti kuo greičiau ištaisyti.
Su korupcija padrikai, nekoordinuotai ir žinybiškai. Lyg ir veikia visos institucijos, bet praktiškai nėra koordinacijos tarp jų. Labai mažai atliekama kompleksinių tyrimų jautriose srityse.
Ką mes privalome padaryti?
Klasikinės teorijos duoda paprastą atsakymą. Korupcija valdžios įstaigose toliau klestės, jeigu valdininkas bus žemos kvalifikacijos, nebrangins savo darbo vietos ir žinos, kad galės nuo bausmės lengvai išsisukti. Todėl, turime skatinti sąžiningai dirbančius ir principingai vertinti prasižengusius nepriklausomai ar jis kitų ar savas. Formulė paprasta, bet nelengvai įgyvendinama.
Ką gi reikia visų pirma daryti?
Reikia padaryti viską, kad kuo greičiau priimtas ir pradėtų veikti įstatymas, kuris leistų valdininkų nepagristą turtą pajamomis laikyti korumpuotai įgytu , bei įvesti visuotinį turto deklaravimą. Tai leistų kontroliuojančiom institucijom pereiti nuo “seklių morkų” sistemos, prie efektyvios kontrolės, leistų sekti neteisėtai įgyto turto judėjimą ir sumuoti visas “šunybes” į krūvą, o ne knibinėti po gabalėlį. O svarbiausia, tai atgrasintų nemažą kiekį norinčių nelegaliai pasišildyti rankas tarnyboje.
Įteisinti senaties termino netaikymą stambiems korupcijos nusikaltimams
Viešieji pirkimai kurie turi tapti viešesni, skaidresni, bereikalingai neįslaptinant informacijos ir vykdomi realiai nediskriminuojant viešųjų pirkimų dalyvių.
Viešojo administravimo reforma: saulėlydis biurokratizmui, viešasis sektorius turi būti tvarkomas taip pat efektyviai kaip ir privatus.
Teisinė reforma – sankcijų susiejimas su pajamomis ir turtu;
Valstybės tarnybos ir pagal darbo sutartis dirbančiųjų atlyginimus, mažinanti korupciją šiose sistemose; Reikia atsisakyti įdingos dabar galiojančios tvarkos leidžiančios savo nuožiūra vadovui skirti iki 60 procentų priemokas ir pereiti prie papildomo atlygio už konkrečias užduotis, kurių rezultatai būtų realia pamatuoti, sistemos.
Reikia sukurti sistemą kuri leistų sąžiningai valstybei tarnavusiam valdininkui džiaugtis padoria pensija senatvėje, tačiau nesąžiningas turėtų iš karto prarasti visus šiuos privalumus.
Priimti pataisas draudžiančias sugrįžti i valstybės tarnybą šiurkščiai prasižengusiems valdininkams ir valstybinių įmonių vadovams.
Sustabdyti ilgalaikį žemės nuomos procesą, revizuoti visus priimtus sprendimus. Susigrąžinti tuos sklypus, kurių paskirtis nusikalstamai pakeista. Patikrinti visos valstybės poreikiams rezervuotos žemės pagrįstumą.
Būtina sukurti priemonių planą korupcijai žiniasklaidoje mažinti, reikia pritarti Lietuvos Žurnalistų Sąjungos siūlymui taikyti baudžiamojo kodekso antikorupcines nuostatas ir visuomenės informavimo priemonių savininkams, asmenims atsakingiems už visuomenės informavimo priemonės turinį, vyriausiuosius redaktoriams ir žurnalistams.
Politinės valios stoka, bei valdžios įstaigų vadovų aiškiai demonstruojama nuostata, kad nesąžiningi pareigūnų veiksmai bus toleruojami.
Pavyzdžiai:
Pasirašytas partijų antikorupcinių priemonių planas iš esmės dėl valdančiosios koalicijos neveiksnumo neįgyvendintas. Vienas pagrindinių susitarimų, kad valdininkas privalo pagrįsti savo turtą pajamomis ir tuo įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Nepagrįstas turtas pajamomis turi būti laikomas korumpuotai įgytu ir nepagrįstas turtas turėtų būti kompensuojamas valstybei. Kartu kaip būtina sąlyga turėtų būti priimtas visuotinis turto deklaravimas, kitaip pavogtą turtą galima būtų lengvai paslėpti. Tokių priemonių įgyvendinimas turėtų didžiulį prevencinį poveikį. Deja, Seimo teisės it teisėtvarkos komitetas ir teisės departamentas kone pusė metų vilkino procesą, mėgindami šias nuostatas įvardinti kaip antikonstitucines. Dabar jau keli mėnesiai, jos svarstomos vyriausybėje. Bet kuriuo atveju jis greičiausiai pradės veikti tik nuo 2009 metų.
Tarnyboje prasižengę ar tyrimuose prastai nuskambėję pareigūnai ne tik realiai išvengia bausmės, bet netgi daro karjerą tarnyboje . Pavyzdžių pilna: Prezidento patarėjo A.Bagdono, Premjero patarėjo A.Januškos ir kt. atvejai. Seimo Antikorupcijos komisijai pradėjus tyrimą, susikompromitavę žemėtvarkininkai kyla karjeros laiptais žemės ūkio ministerijoje, komisijai liudiję medikai praranda darbą, žemėtvarkininkus įtariantys korupciją piliečiai bauginami, o policiją tyli ir daugelis panašių atvejų.
Vyraujanti valdžios įstaigų vadovai nuomonė, kad prievolė priversti valdininkus dirbti skaidriai yra tik prokuratūros ar STT reikalas.
Nors visos politinės partijos formaliai pritarė finansinės partijų finansinę veiklą pavesti prižiūrėti STT, bet vyriausybė nusprendė, kad užteks neturinčios relių svertų Vyriausiosios rinkimų komisijos priežiūros. Iki šiol svarstomos rinkimų įstatymo pataisos, skirtos apriboti galimybes partijoms reklamuoti save per TV, neleisti dalinti dovanas ir t.t.
Kaip turėjo suprasti šiuos signalus visuomenė? Greičiausiai jie suprato, kad apie korupcija reikia kalbėti, bet su ja aktyviai nekovoti. Todėl nestebina Transparency International tyrimo duomenis, kad apie du trečdalius piliečių nors ir smerkia korupcija, bet kyšius duos. Juo labiau, kad to pačio tyrimo duomenimis, kyšių efektyvumas Lietuvoje virš 80 procentų.
Galima teisinės sąmonės aklavietė ar nenoras spręsti dažnai “nepatogias” bylas. Deja daugelis teisininkų vadovaujasi nuostatoms, kurios žymiai apsunkina kova su korupcija.
Pavyzdžiai:
Valdininkas spręsdamas žemės gražinimo klausimus, pasinaudojęs savo padėtimi priima keliasdešimt sau ir savo giminėms palankius sprendimus, kai tuo tarpu kitiems sprendimai vilkinami. Visiems akivaizdu, kad tai yra blogai. Tačiau, specialiosios tarnybos remdamiesi galiojančia teisine logika, mėgina nagrinėti kiekvieno atskiro sprendimo teisėtumą, bet ne jų visumą. Beje bandymų specialiųjų tarnybų kreiptis į teismą dėl visumos, kiek man yra žinoma, taip pat nebuvo. Po 2000 metų priimtos baudžiamojo ir administracinio teisės pažeidimų kodekso pataisos panaikinusios bausmių sumavimą žymiai apsunkino kovą su korupcija.
Žemės reforma dar nebaigta, ji tęsiasi jau 16 metų. Procesas nėra baigtas. Žmonės padavę pareiškimus 1991 metais iki šiol laukia sprendimų. Jų bylos gulėjo pas valdininkus, kas jose ne visi pretendentai žinojo, daug kam iš jų nebuvo net ir sąmoningai nerodoma. Dabar jie randa atseit jų pasirašytus dokumentus, kurių jie nepasirašė. Piliečiai kreipiasi į prokuratūrą, ji pasižiūrėjusi į tame dokumente parašytą datą, sako, kad pasibaigė senaties terminas. Viena vertus niekas nesiaiškina, kada tas popierius atsirado, kita vertus problema platesnė. Kaip galima taikyti senaties terminus nepasibaigusiam procesui? Jeigu teisėsaugininkų manymu reikia keisti įstatymus, kodėl to daryti nesiūloma? Gal taip ramiau?
Nors ES direktyvos reikalauja, kad korupcinėms byloms būtų taikomi kuo ilgesni terminai, Lietuvoje jie maksimaliai sutrumpinti. Tarnybiniam galimai su korupcija susijusiam nusižengimui taikomas vienerių metų senaties terminas.
Teismai tapo ne tik nepriklausomi, bet ir uždari, eliminuota bet kokia galimybė visuomenei kontroliuoti šią sistemą. . Pažvelgime kaip sutelktai blokuojamos net ir kosmetinės priemonės didinti visuomenės kontrolę teismams svarstant įstatymą Seime.. Seimo nariams dažnai tenka žmonėms pasiūlyti kreiptis į teismą. Bet dažnai širdyje ar nejaučiame, kad žmogų pasiuntėme...kažkur.
Šie su sveika logika besikertantys teisiniai absurdai ir ydinga padėtis teismuose turi būti kuo greičiau ištaisyti.
Su korupcija padrikai, nekoordinuotai ir žinybiškai. Lyg ir veikia visos institucijos, bet praktiškai nėra koordinacijos tarp jų. Labai mažai atliekama kompleksinių tyrimų jautriose srityse.
Ką mes privalome padaryti?
Klasikinės teorijos duoda paprastą atsakymą. Korupcija valdžios įstaigose toliau klestės, jeigu valdininkas bus žemos kvalifikacijos, nebrangins savo darbo vietos ir žinos, kad galės nuo bausmės lengvai išsisukti. Todėl, turime skatinti sąžiningai dirbančius ir principingai vertinti prasižengusius nepriklausomai ar jis kitų ar savas. Formulė paprasta, bet nelengvai įgyvendinama.
Ką gi reikia visų pirma daryti?
Reikia padaryti viską, kad kuo greičiau priimtas ir pradėtų veikti įstatymas, kuris leistų valdininkų nepagristą turtą pajamomis laikyti korumpuotai įgytu , bei įvesti visuotinį turto deklaravimą. Tai leistų kontroliuojančiom institucijom pereiti nuo “seklių morkų” sistemos, prie efektyvios kontrolės, leistų sekti neteisėtai įgyto turto judėjimą ir sumuoti visas “šunybes” į krūvą, o ne knibinėti po gabalėlį. O svarbiausia, tai atgrasintų nemažą kiekį norinčių nelegaliai pasišildyti rankas tarnyboje.
Įteisinti senaties termino netaikymą stambiems korupcijos nusikaltimams
Viešieji pirkimai kurie turi tapti viešesni, skaidresni, bereikalingai neįslaptinant informacijos ir vykdomi realiai nediskriminuojant viešųjų pirkimų dalyvių.
Viešojo administravimo reforma: saulėlydis biurokratizmui, viešasis sektorius turi būti tvarkomas taip pat efektyviai kaip ir privatus.
Teisinė reforma – sankcijų susiejimas su pajamomis ir turtu;
Valstybės tarnybos ir pagal darbo sutartis dirbančiųjų atlyginimus, mažinanti korupciją šiose sistemose; Reikia atsisakyti įdingos dabar galiojančios tvarkos leidžiančios savo nuožiūra vadovui skirti iki 60 procentų priemokas ir pereiti prie papildomo atlygio už konkrečias užduotis, kurių rezultatai būtų realia pamatuoti, sistemos.
Reikia sukurti sistemą kuri leistų sąžiningai valstybei tarnavusiam valdininkui džiaugtis padoria pensija senatvėje, tačiau nesąžiningas turėtų iš karto prarasti visus šiuos privalumus.
Priimti pataisas draudžiančias sugrįžti i valstybės tarnybą šiurkščiai prasižengusiems valdininkams ir valstybinių įmonių vadovams.
Sustabdyti ilgalaikį žemės nuomos procesą, revizuoti visus priimtus sprendimus. Susigrąžinti tuos sklypus, kurių paskirtis nusikalstamai pakeista. Patikrinti visos valstybės poreikiams rezervuotos žemės pagrįstumą.
Būtina sukurti priemonių planą korupcijai žiniasklaidoje mažinti, reikia pritarti Lietuvos Žurnalistų Sąjungos siūlymui taikyti baudžiamojo kodekso antikorupcines nuostatas ir visuomenės informavimo priemonių savininkams, asmenims atsakingiems už visuomenės informavimo priemonės turinį, vyriausiuosius redaktoriams ir žurnalistams.
2008-02-27
Konferencija „Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“
Gerbiamieji,
suvokdami korupciją, kaip ypatingą bėdą trukdančią šaliai sparčiau judėti į priekį bei nuodijančią mūsų kasdienį gyvenimą, matydami visišką valdančiosios politinės daugumos valios stygių spręsti susikaupusias problemas šioje srityje, kviečiame Jus visus drauge aptarti nesąžiningos politikos bei korupcijos apraiškas valstybės institucijose Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencijoje „Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“.
Konferencijoje ne tik aptarsime opiausias problemas, bet tikimės sutarti ir dėl neatideliotinų veiksmų.
Konferencija vyks š. m. vasario 29 d. (penktadienį) 16 val. Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda.
Konferencijoje kalbės Andrius Kubilius, Rimantas Dagys, Arvydas Anušauskas, Artūras Šulcas, Edvardas Šalkauskas, Erlandas Paplauskis, Naglis Puteikis, Dainius Elertas ir kiti.
Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“
Valstybės reikalų komitetas
suvokdami korupciją, kaip ypatingą bėdą trukdančią šaliai sparčiau judėti į priekį bei nuodijančią mūsų kasdienį gyvenimą, matydami visišką valdančiosios politinės daugumos valios stygių spręsti susikaupusias problemas šioje srityje, kviečiame Jus visus drauge aptarti nesąžiningos politikos bei korupcijos apraiškas valstybės institucijose Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencijoje „Korupcija Lietuvoje. Kas kaltas ir ką daryti?“.
Konferencijoje ne tik aptarsime opiausias problemas, bet tikimės sutarti ir dėl neatideliotinų veiksmų.
Konferencija vyks š. m. vasario 29 d. (penktadienį) 16 val. Klaipėdos universiteto salėje Aula Magne korpuse, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda.
Konferencijoje kalbės Andrius Kubilius, Rimantas Dagys, Arvydas Anušauskas, Artūras Šulcas, Edvardas Šalkauskas, Erlandas Paplauskis, Naglis Puteikis, Dainius Elertas ir kiti.
Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“
Valstybės reikalų komitetas
10 Liberalų sąjūdžio siūlomų darbų padėčiai švietime pakeisti
1. Mokytojo profesijos prestižo stiprinimas
- 2008 – 2011 metais mokytojų mėnesio atlyginimai kasmet didinami ne mažiau kaip po 20%
- lankstesnis darbo santykių reglamentavimas
- mokyklų vadovų atlyginimų didinimas – tinkamas jiems tenkančios atsakomybės įvertinimas
- pedagogų rengimo sistemos reforma – mažiau, bet aukštesnės kvalifikacijos mokytojų
2. Mokyklų savarankiškumo didinimas
- mokyklos ūkio lėšų įtraukimas į mokinio krepšelį
- galimybių valdyti turimą turtą ir sąlygų užsidirbti teikiant papildomas paslaugas išplėtimas
3. Bendruomenių – socialinių partnerių, o ypač tėvų – vaidmens stiprinimas
- tėvai – pagrindiniai socialiniai partneriai ir švietimo sistemos užsakovai
- mokyklų bendruomenės pačios nustato mokytojų premijavimo sistemą
4. Pokyčiai ikimokykliniame ugdyme
- 2009-2012 m.m. dirbančiųjų ikimokyklinėse įstaigose atlyginimų didinimas kasmet po 20%
- palaipsnis ikimokyklinio ugdymo vaiko krepšelio įvedimas
5. Valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos ir finansavimo sąlygų suvienodinimas
- nevalstybinių švietimo įstaigų ūkio išlaidų biudžetinis finansavimas
6. Saulėlydis „popierizmui”n
- nepriklausomų ekspertų auditas, įvertinantis bendrojo lavinimo įstaigų administracijoms ir mokytojams privalomų pildyti dokumentų reikalingumą
- nuo 2009 m. rugsėjo „popierizmo” švietimo sistemoje sumažinimas ne mažiau nei 1/3
7. Pokyčiai neformaliajame ir papildomame ugdyme
- papildomojo ugdymo paslaugų įvairovės didinimas - modelio koregavimas,
orientuojantis į paslaugų teikėjų rato išplėtimą
- platesnis neformalaus ugdymo metodų taikymas formaliame švietime, papildomo ugdymo įstaigose
- papildomojo ugdymo krepšelio įdiegimas
8. Ugdymo turinio prioritetų formavimas ir įgyvendinimas➫
- ugdymo turinio derutinizacija ir aktualizavimas
- bendrojo lavinimo įstaigų ugdymo reikalavimų suderinimas su aukštojo mokslo sistema
- egzaminų reforma – „kalimo” mokymosi kultūros keitimas į įgūdžių ir gebėjimo tikrinimo
9. Lūžis ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo įstaigų renovacijoje➫
- po 100 renovuotų darželių ir mokyklų per metus (atskira biudžeto eilutė). Visų pirma renovuojami švietimo įstaigų pastatai, po to – investicijos į aplinką.
- skaidri renovuojamų įstaigų atrankos ir pinigų skyrimo sistema
10. Saugi mokykla
- efektyviausių smurto ir patyčių prevencinių programų visose Lietuvos mokyklose sisteminis diegimas – pakankamas lėšų skyrimas
- išorinio fizinio mokyklų saugumo užtikrinimas
- 2008 – 2011 metais mokytojų mėnesio atlyginimai kasmet didinami ne mažiau kaip po 20%
- lankstesnis darbo santykių reglamentavimas
- mokyklų vadovų atlyginimų didinimas – tinkamas jiems tenkančios atsakomybės įvertinimas
- pedagogų rengimo sistemos reforma – mažiau, bet aukštesnės kvalifikacijos mokytojų
2. Mokyklų savarankiškumo didinimas
- mokyklos ūkio lėšų įtraukimas į mokinio krepšelį
- galimybių valdyti turimą turtą ir sąlygų užsidirbti teikiant papildomas paslaugas išplėtimas
3. Bendruomenių – socialinių partnerių, o ypač tėvų – vaidmens stiprinimas
- tėvai – pagrindiniai socialiniai partneriai ir švietimo sistemos užsakovai
- mokyklų bendruomenės pačios nustato mokytojų premijavimo sistemą
4. Pokyčiai ikimokykliniame ugdyme
- 2009-2012 m.m. dirbančiųjų ikimokyklinėse įstaigose atlyginimų didinimas kasmet po 20%
- palaipsnis ikimokyklinio ugdymo vaiko krepšelio įvedimas
5. Valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos ir finansavimo sąlygų suvienodinimas
- nevalstybinių švietimo įstaigų ūkio išlaidų biudžetinis finansavimas
6. Saulėlydis „popierizmui”n
- nepriklausomų ekspertų auditas, įvertinantis bendrojo lavinimo įstaigų administracijoms ir mokytojams privalomų pildyti dokumentų reikalingumą
- nuo 2009 m. rugsėjo „popierizmo” švietimo sistemoje sumažinimas ne mažiau nei 1/3
7. Pokyčiai neformaliajame ir papildomame ugdyme
- papildomojo ugdymo paslaugų įvairovės didinimas - modelio koregavimas,
orientuojantis į paslaugų teikėjų rato išplėtimą
- platesnis neformalaus ugdymo metodų taikymas formaliame švietime, papildomo ugdymo įstaigose
- papildomojo ugdymo krepšelio įdiegimas
8. Ugdymo turinio prioritetų formavimas ir įgyvendinimas➫
- ugdymo turinio derutinizacija ir aktualizavimas
- bendrojo lavinimo įstaigų ugdymo reikalavimų suderinimas su aukštojo mokslo sistema
- egzaminų reforma – „kalimo” mokymosi kultūros keitimas į įgūdžių ir gebėjimo tikrinimo
9. Lūžis ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo įstaigų renovacijoje➫
- po 100 renovuotų darželių ir mokyklų per metus (atskira biudžeto eilutė). Visų pirma renovuojami švietimo įstaigų pastatai, po to – investicijos į aplinką.
- skaidri renovuojamų įstaigų atrankos ir pinigų skyrimo sistema
10. Saugi mokykla
- efektyviausių smurto ir patyčių prevencinių programų visose Lietuvos mokyklose sisteminis diegimas – pakankamas lėšų skyrimas
- išorinio fizinio mokyklų saugumo užtikrinimas
Vyriausybei nesusitvarkant dešinieji perima švietimo vadžias į savo rankas
Vasario 21 d. Kaune įvyko Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” surengta konferencija “Už švietimą, kuriantį Lietuvos ateitį”. Joje Tėvynės Sąjunga, atsakingai žvelgdama į valstybės raidą bei ateities perspektyvas ir prisiimdama už jas atsakomybę, kartu su Dešiniosios koalicijos partneriais pakvietė mokytojų profsąjungas deryboms dėl mokytojų atlyginimų didinimo, mokytojo profesijos prestižo kėlimo veiksmų plano bei kitų Lietuvos švietimo problemų sprendimo.
Pripažįstant susidariusią krizinę situaciją, renginyje buvo pristatyti Tėvynės Sąjungos ir Liberalų Sąjūdžio veiksmų ir priemonių planai siekiant išspręsti Lietuvos švietimo sistemai iškilusius iššūkius ir padaryti Lietuvos mokyklą ta vieta, kur gimsta valstybės ateitis.
“Suvokiame ypatingą švietimo svarbą valstybės ir visuomenės gyvenime, matome švietimo srities problemas ir sąstingį dabartinėje Lietuvoje. Matome, kad mokslo ir inovacijų srities stagnacija gresia valstybės ateities konkurencingumui”, - teigė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
Konferencijos prelegentai išreiškė susirūpinimą aukštojo mokslo padėtimi ir didėjančiu Lietuvos universitetų atsilikimu ne tik nuo pasaulio ir Europos, bet ir nuo regiono aukštųjų mokyklų lygio.
“Yra dvi problemų sprendimo strategijos: viena – skylių kaišymas ir trepsenimas vietoje, kaip daro dabartinė Vyriausybė, o antra – aiškiai įvardinti tas problemas ir numatyti ryžtingus jų sprendimo būdus. Tą mes ir ruošiamės daryti”, - teigė dr. Mantas Adomėnas, skaitęs pranešimą tema “Kaip gelbėti Lietuvos mokyklą”.
Pabrėžtas pasiryžimas padaryti viską, kad Dešiniąją koaliciją sudarančių partijų – Tėvynės Sąjungos ir Liberalų Sąjūdžio - pradėta aukštojo mokslo reforma nesustotų pusiaukelėje ir duotų kaip įmanoma greitesnių vaisių.
Konferencijoje kalbėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Zigmas Lydeka, doc.dr.Bronė Narkevičienė, dr. Aleksandras Abišala, dr. Ramūnas Valiokas, Algis Kašėta ir kiti.
Pripažįstant susidariusią krizinę situaciją, renginyje buvo pristatyti Tėvynės Sąjungos ir Liberalų Sąjūdžio veiksmų ir priemonių planai siekiant išspręsti Lietuvos švietimo sistemai iškilusius iššūkius ir padaryti Lietuvos mokyklą ta vieta, kur gimsta valstybės ateitis.
“Suvokiame ypatingą švietimo svarbą valstybės ir visuomenės gyvenime, matome švietimo srities problemas ir sąstingį dabartinėje Lietuvoje. Matome, kad mokslo ir inovacijų srities stagnacija gresia valstybės ateities konkurencingumui”, - teigė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
Konferencijos prelegentai išreiškė susirūpinimą aukštojo mokslo padėtimi ir didėjančiu Lietuvos universitetų atsilikimu ne tik nuo pasaulio ir Europos, bet ir nuo regiono aukštųjų mokyklų lygio.
“Yra dvi problemų sprendimo strategijos: viena – skylių kaišymas ir trepsenimas vietoje, kaip daro dabartinė Vyriausybė, o antra – aiškiai įvardinti tas problemas ir numatyti ryžtingus jų sprendimo būdus. Tą mes ir ruošiamės daryti”, - teigė dr. Mantas Adomėnas, skaitęs pranešimą tema “Kaip gelbėti Lietuvos mokyklą”.
Pabrėžtas pasiryžimas padaryti viską, kad Dešiniąją koaliciją sudarančių partijų – Tėvynės Sąjungos ir Liberalų Sąjūdžio - pradėta aukštojo mokslo reforma nesustotų pusiaukelėje ir duotų kaip įmanoma greitesnių vaisių.
Konferencijoje kalbėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Zigmas Lydeka, doc.dr.Bronė Narkevičienė, dr. Aleksandras Abišala, dr. Ramūnas Valiokas, Algis Kašėta ir kiti.
2008-02-16
Konferencija "Už švietimą, kuriantį valstybės ateitį"
Gerbiamieji,
suvokdami ypatingą švietimo svarbą valstybės ir visuomenės gyvenime, matydami švietimo srities problemas ir sąstingį dabartinėje Lietuvoje, kviečiame Jus visus drauge aptarti švietimo reikalus Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencijoje „Už švietimą, kuriantį valstybės ateitį“.
Konferencijoje aptarsime tiek mokyklai kylančius iššūkius ir jų
sprendimus, tiek aukštojo mokslo reformos reikalus, tiek vertybių ugdymo uždavinius.
Konferencija vyks š. m. vasario 21 d. (ketvirtadienį) 16 val. Kauno
Karininkų ramovėje, Mickevičiaus g. 19, Kaunas.
Konferencijoje kalbės Andrius Kubilius, Zigmas Lydeka, Bronė Narkevičienė, Aleksandras Abišala, Ramūnas Valiokas, Mantas Adomėnas ir kiti.
Detalią konferencijos programą paskelbsime netrukus artimiausiu metu. Maloniai prašome pranešti apie savo dalyvavimą Vitai Tatarinavičiūtei, el. paštu: informacija@koalicijavardan.lt arba mob. tel. 8 686 67806.
Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“
Visuomenės ir žmogaus reikalų komitetas
suvokdami ypatingą švietimo svarbą valstybės ir visuomenės gyvenime, matydami švietimo srities problemas ir sąstingį dabartinėje Lietuvoje, kviečiame Jus visus drauge aptarti švietimo reikalus Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencijoje „Už švietimą, kuriantį valstybės ateitį“.
Konferencijoje aptarsime tiek mokyklai kylančius iššūkius ir jų
sprendimus, tiek aukštojo mokslo reformos reikalus, tiek vertybių ugdymo uždavinius.
Konferencija vyks š. m. vasario 21 d. (ketvirtadienį) 16 val. Kauno
Karininkų ramovėje, Mickevičiaus g. 19, Kaunas.
Konferencijoje kalbės Andrius Kubilius, Zigmas Lydeka, Bronė Narkevičienė, Aleksandras Abišala, Ramūnas Valiokas, Mantas Adomėnas ir kiti.
Detalią konferencijos programą paskelbsime netrukus artimiausiu metu. Maloniai prašome pranešti apie savo dalyvavimą Vitai Tatarinavičiūtei, el. paštu: informacija@koalicijavardan.lt arba mob. tel. 8 686 67806.
Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“
Visuomenės ir žmogaus reikalų komitetas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
