2008-01-31

Valentinas Stundys: Vardan tos Lietuvos

Gal per iškilminga pradžios gaida, per poetiška, nepolitiška, bet vis dėlto... Ir ne todėl, kad nebūtų galima kitomis kategorijomis, bet todėl, kad reikia dabarčiai praeities autoritetų išminties, jų perspektyvų įžvalgų. Be to, ir momentas ypatingas- naujos idėjos, besiplėtojančio susivienijimo preliudija, taigi pradžia.

Teisus ir šiandien suprantamas mūsų tautos patriarchas Maironis jau po Vasario 16-osios prabilęs nuostabos, rezignacijos ir skausmo balsu: „Kaip tie mainos laikai! Rodos, vakar tai buvo...Ko tada nesvajota! Ar ko nežadėta!“ Bet vėliau- „O jūs, kurie taip daug žadėjot/ Ir norus skelbėte gražius, /Kur šventą ugnį tą padėjot? Ir tuos sumanymus plačiu!“ Nes „žinau, dabar jums daug nereikia:/pavalgius atilsio saldaus/ apakę! Savo kelią matot/ Tarp rožių, pokylių, juokų“.

Gyvendami 20-uosius metus po Sąjūdžio gimimo, jau irgi nepriklausomybėje, galime ir mes tūžmasties kupinu balsu pliekti dabartį, nes dauguma mūsų viešojo gyvenimo sektorių skęsta akligatviuose, nepateisina visuomenės lūkesčių, juose vyksta įnirtinga kova tarp sistemų uždaros stagnacijos ir visuomenės bei valstybės modernios raidos lūkesčių ir siekių. Interesų, profesinės ir politinės grupės gina savo galią tvarkyti valstybės reikalus, o politinė korupcija yra giliai persmelkusi visas sritis ir jų valdymą, partinis lobizmas ir lojalumas tampa asmens savirealizacijos ir sėkmingos karjeros garantija. Kaip ir Maironio epochoje norisi visai nepoetiškai rėkti suprantant, kad būsime užburtame rate tol, kol valingai nebus keičiamas valstybės politikos vektorius, kol politikos pamatas nebus žmogus ir visuomenė, jų galių stiprinimas, jų dalyvavimo politikoje aktyvinimas, pasitikėjimo savo galiomis didinimas. Politika privalo būti tarnyste žmogui ir tautai, valstybės stiprybei. Turbūt XX a. pradžioje todėl ir poetiškai plūdosi Maironis, ne dėl įžeistos garbės, negalėjimo savęs realizuoti pasikeitusiame laike ar dėl nesusitaikymo su nuošale, bet dėl jam nesuprantamo pamatines vertybes pažeidžiančio valstybės reikalų tvarkymo ir idealizmo plėnių. XX a. pradedama kurti moderni Lietuva, ji tampa kitokia, veržiasi iš provincialumo ir tradicinių standartų. Randasi partijų ir ideologijų įvairovė, Lietuva atomizuojasi pasaulėžiūrų požiūriu, adoruojamas laisvėjimas, Tampama Europos, visumos, natūralia dalimi. Beje, su stipria tautine ambicija ir dominuojančia krikščioniška pasaulėvoka.

Ir po 1988 metų tautinio atgimimo proveržio mūsų visuomenė kitokia- išsiilgusi laisvės, tačiau dvasiškai netvari ir pavargusi, užsisklendusi ir nesolidari. O pirmosios nepriklausomybės reformos neskubėjo stiprinti visuomenės dvasinių pamatų- skubėjo išlaisvinti, integruoti, todėl ir šiandien esame gilioje pilietinėje ir dvasinėje krizėje.

„Vardan tos Lietuvos“- akys krypsta į „Tautišką giesmę“, XX a. išvakares, V.Kudirkos asmenį ir tekstą, tapusį nacionaliniu- valstybiniu simboliu, identiteto ženklu. Ir ne tik, bet ir mūsų nesibaigiančio kelio giesme, vis nerealizuojamų siekų, poetišku politinės simbolikos rinkiniu. Apie jį rašė daug autoritetų, bet vis dėlto šiandien ir dabar jis nėra visuomenės ir politikos savastis, kryptis, telkiantis branduolys, todėl reikia jį kaskart naujai perprasti ir išgyventi, ne tik kartoti paskui įrašą ar solistą renginiuose, kad užvestų, kad prasiveržtų mūsų pergalių euforija. O gal labiau todėl, kad nepamirštum- esi visumos atsakinga dalis. Bendrystės kelio giesmė... Įspūdingai taikliai knygoje apie Europos himnus parašė jaunasis M.Černiauskas: „ Atsakymą kiekvienas randa apkeliavęs savosios sąžinės kalnus“. Žodžiai, kviečiantys šiandien grįžti prie esmės ir susivokti dabarties maišalynėje. Himnas, telkiantis visus- visuomenę ir išrinktuosius, žmones ir elitą, valdžią ir piliečius. Ne filosofinė rezignacija ar teorinis modelis, bet veiklumo, triūso, darbo manifestacija šiame poindustriniame, prasmių įvairovės pasaulyje, kur į avangardą veržiasi laicizmo ir vartotojiško pramoginio gyvenimo propaganda, griaunanti pasitikėjimą tradicinėmis vertybėmis, moraliniais dėsniais ir autoritetais, nepaliekanti vietos netgi Dievui šiame kūrinijos pasaulyje. „Tautiška giesmė“ meldžia sugrįžti prie tikrumo versmių. Giedodami mes meldžiame (kokia graži paralelė- „Lietuva, tėvyne mūsų“ ir „Tėve mūsų“), esame susieti pakilaus bendrumo ir sakralių žodžių prasmės.

Mūsų dabarties politinė retorika dažnusyk anemiška, stokoja dvasinės gelmės ir vertybinio matmens, orumo ir patriotizmo jausenos- jungties su mūsų patirtimi ir savitumu, pristinga paprastumo ir suprantamumo. Ima panašėti, kad politikai kalba patys su savimi tik jiems vieniems suprantamomis kategorijomis ir negyvomis klišėmis. Taip trūkinėja politikos jungtys su žmogaus realybe, ji netenka aiškaus turinio ir paprasčiausio suprantamumo, o jos praktika tampa keistu dalybų, pasidalijimų, apsidalijimų balaganu- turgumi. Esame politikos, neturinčios aiškios krypties ir tikslų, liudininkai. Ir ne tik- pasitikėjimą politika ir politikais gali grąžinti tik visiems suprantami darbai, vedantys didžiųjų siekių keliu; darbai, gerinantys kasdienį žmogaus gyvenimą, konkrečiai sprendžiantys jų veikimui trukdančias problemas. Gaila, politikoje ima dominuoti siaura žemažiūrė ir vienadienė pragmatika.

Mūsų himnas ragina, prašo, linki ir laimina, skelbia mūsų priedermes- prievoles tautai ir žmogui, politikai ir valstybei, valdžiai ir piliečiams:
- eiti pažangos, nuolatinio modernėjimo ir atsinaujinimo keliu, įveikiant dabarties tamsas- problemas, rūpesčius ir vargus, eiti į šviesą atskirai ir kartu,
- stiprinti visuomenę, tautą ir valstybę( dirbti tavo naudai), kad neištirptų, neišsivaikščiotų, neprasigertų,
- tarnauti žmogui, bendrajam labui(žmonių gėrybei), kad gyventume oriai ir solidariai, kad galėtume tėvynėje save realizuoti, kad mažintume skurdą ir kitą socialinį blogį.

Tai tikroji politikos pragmatika, jos pozityvizmas. Himnas skelbia ir dvasinio prado būtinybę, jo jungtį su praktiškumu. Stiprus žmogus, tauta ir valstybė, o politika visavertė, jei dora, meilė, vienybė, tiesa ir patriotizmas tvirtina, integruoja veikimo pamatus.

Ir dar. Santalkos, jungties( netgi koalicijos- susivienijimo dėl tikslo) skelbimas: visi kartu, kaip šeima. Ir ne tik , bet ir vizija- saulė Lietuvoj,- vedanti visus ir visi kaip vaikai, kaip sūnūs „vardan tos Lietuvos“. Telpame visi, visi esame reikalingi, nes Ji daugiau negu mes visi kartu. Kaip svarbu toks susivokimas politikoje.

V.Kudirka savo politinėje publicistikoje mokė: „.. reikalas Tėvynės dėl visų yra vienas, prieš tą Tėvynės reikalą priešingiausios partijos turi stoti su šakele alyvos ir užmiršti asabiškus nesutikimus“. Ar ne toks laikas šiandien Lietuvoje?

2008-01-30

Petras Auštrevičius: Politinė alternatyva ir valstybės ateitis

Esame liudininkais, kuomet piliečių nusivylimas valdžia ir valstybe, politinės sistemos bevaisis uždarumas, nacionalinių idėjų niveliacija pasiekė kritinį tašką. Kas toliau? Tolimesnė politinės sistemos stagnacija, o gal visuotinis pripažinimas, kad klydome kovodami dėl laisvės ir ateities? Esame kryžkelėje, kai apsisprendimas, kur ir su kuo eiti, lems kuo mes tapsime ir būsime.

Kaip opozicinės partijos atstovas galėčiau pasinerti į pagrįstos kritikos srautą valdantiesiems, palikdamas jiems atsakomybę ir teisę aiškintis už esamą padėtį. Tačiau jaučiu pareigą prisipažinti, kad būdamas tos pačios politinės veiklos rinkos dalyviu privalau rinktis kitą elgesio modelį – siūlyti sprendimus, kaip iš esmės pakeisti tai, kam nepritariu, ir sukurti prielaidas laukiamiems pokyčiams atsirasti.

Panašu, kad Lietuvos viešojo gyvenimo monotonija, baimė pripažinti ir vėliau imtis konkrečių, bet neišvengiamų pokyčių, tapo sudedamuoju politinių partijų veiklos bruožu. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu partijos turi pateikti ne tik jų politinio “išgyvenimo” ir eilinių rinkimų laimėjimo viziją, bet ir valstybės politikos ateities viziją. Tuo tarpu mūsų vidaus gyvenimo dėsningumu virtusios atsitiktinės politinės, dažnai “naktinės”, koalicijos, ne tik, kad nesugeba deramai formuoti esminių idėjų, bet ir neišvengiamai tampa vidinių prieštaravimų aukomis. Taip atsidūrę valdžioje stokoja ryžto, nevienadienių veiksmų plano ir noro bet ką keisti. Vienadienius partnerius lengvai keičia kiti, nes be idėjų kovos jie pripažįsta tik politinio išgyvenimo taisykles.

Kaip niekada aišku, kad valstybės ateitį ir piliečių galimybes lemiantys reikalai peržengia pavienių ar politinių partijų grupių trumpalaikės veiklos tikslus, ypač jeigu jie išimtinai skirti tik rinkėjų prielankumui užsitikrinti ir buvimui valdžioje garantuoti. Atsirandanti politinė apatija tarnauja vis labiau augančiam valstybės aparatui perimti viešojo gyvenimo raidą lemiančias poveikio priemones, atsiranda sistemos uždarumas, polinkis į korupciją ir klampų biurokratizmą. Ciklas užsidaro vis labiau prarandamu pasitikėjimu demokratija, piliečių nusišalinimu nuo valstybės reikalų ir augančia politine infliacija. Šiandienos šalyje susiklostęs politinio gyvenimo būdas grasina valstybės ateičiai.

Privalau ir noriu tikėti, kad Lietuva gali ištrūkti iš šio nelemto rato, pasukti savo raidą tikrųjų pokyčių linkme.

Šiandien esame čia tam, kad sutartume ir pradėtume bendrą veiksmą, kuris gali ir turi pakeisti mus ir mūsų valstybę, sukurti patikimą pagrindą tikėjimui mūsų ateitimi, pateiktų naujus reikalingus sprendimus.

Sveikinu šalies dešiniųjų politinių jėgų: liberalų, konservatorių, krikščionių demokratų ir tautininkų, ryžtą ir gebėjimą sutarti, kad reikalinga konkuruojanti politinė alternatyva, kuri siūlo realų sėkmės modelį. Tuo pačiu mes suprantame, kad tik lygiavertė partnerystė, bendras indėlis į vieningą veiksmą ir platus visuomenės įtraukimas gali garantuoti pasisekimą.

Lietuvos ateitis – liberali vakarietiška demokratija, sugebanti reikliai ir pastoviai spręsti atsirandančias valstybės, visuomenės ir piliečių gyvenimo aktualijas. Spręsti jas naujoviškai ir drąsiai. Iki galo ryžtingai siekti reikalingų pokyčių.

Liberalų sąjūdžio indėlis į Dešiniąją koaliciją – tai šiuolaikinio liberalizmo nuostatos, sprendžiant neatidėliotinas Lietuvos viešojo gyvenimo problemas. Mūsų vizija – aktyvi pilietinė ir socialiai atsakinga visuomenė, nuoseklus privačios iniciatyvos ir valstybės bendravimas. Tai reali galimybė, įvertinus vakarų pasaulio patirtį, mums patiems galutinai tapti neatsiejama ir tikrąja jo dalimi. Tai sugebėjimas konkuruoti globaliame ir pastoviai kintančiame pasaulyje.

Pradėdami pokalbius apie Dešiniąją koaliciją visada vadovavomės siekiu praplėsti politinių partijų veiklos akiratį, įtraukiant visuomenės veikėjus ir aktyvius asmenis. Jų indėlis į veiklos nuostatų atsiradimą ir buvimą kartu negali būti nepažymėtas. Mes privalome išlikti atvirti tiems pasiūlymams ir veikimui kartu ateityje.

Pristatydami Dešiniąją koaliciją įvairiuose Lietuvos miestuose sulaukėme ne tik paramos, bet ir tolimesnio paskatinimo veikti dar aktyviau. Akivaizdu, jog Lietuvoje esti aiškus politinės alternatyvos poreikis, kuris privalo būti įprasmintas konkrečia iniciatyva ir darbais. Privalome pateisinti tuos lūkesčius, kurie suteikia impulsą naujiems darbams.

Dešiniosios koalicijos atsiradimas yra netradiciškai ankstyvas priešrinkiminiu laikotarpiu. Tai sąmoningas veiksmas, kuris turėtų toliau ne tik skatinti dešinės politinių idėjų sklaidą šalyje, bet ir reikiamai supažindintų šalies piliečius su mūsų programinėmis nuostatomis.

Tie devyni mėnesiai, kurie šiandien skiria mus nuo Seimo rinkimų yra tinkamas laikas naujam politiniam kūdikiui gimti.

Šiandien mes skelbiame savo įsitikinimą, kad Dešinioji koalicija “Vardan Lietuvos” veiks mūsų šalies piliečių galimybėms užtikrinti šiuolaikinėje valstybėje, tikint jos ateitimi ir kuriant ją kartu.

Esu tikras, kad eidami šiuo keliu mes sau ir kitiems sakome – už ateitį Lietuvoje, prieš praeitį valdžioje.

Andrius Kubilius: Ar galima išmintingos ir atsakingos politikos alternatyva?

Vardan ko mes susirinkome?

Tikrai ne vardan to, kad dar ir dar kartą pasakytume, kaip šiandien mūsų valstybėje yra blogai. Kad yra blogai ir valdžioje, ir demokratijoje, ir energetikoje, kad blogai ir su korupcija, ir su populizmu, – tai visi gerai žinome. Ir tikrai nesiruošiu konkuruoti su kai kuriais jaunaisiais marksistais, skambiai įvardindamas visas blogio ašis. Nenoriu apie tai daug kalbėti, nes vien tik kalbėjimas jau nieko nepakeičia.

Aš noriu kalbėti apie tai, kuo aš tikiu. Nes, mano įsitikinimu, šiandien Lietuvoje didžiausia problema yra su tikėjimu. Su tikėjimu, kad gali būti kitaip.

Todėl aš ir noriu pirmiausiai garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia. Aš tikiu, kad Lietuvos politika gali būti ir išmintinga, ir atsakinga, ne vien tik triukšminga ir skandalinga. Ir aš tikiu, kad mūsų karta yra pajėgi sukurti tokią politiką, peržengiančią šiandieninį politikos chaosą ir neveiksnumą, ir palikti kitokios politikos tradiciją ateities kartoms. Politikos, laisvos nuo oligarchijos kvapo ir nuo neatsakingo, rusiško tipo populizmo kvapo. Tik tokia atsakinga politika gali išvesti mus tarp Scilės ir Charibdės, tarp Lietuvos oligarchinės politikos ir populistinės politikos. Tai tikrasis vidurio kelias.

Tikiu, kad atsakinga politika gali būti atgręžta ir į žmogaus kasdienybę, ir į ilgalaikę Lietuvos perspektyvą.

Tikiu, kad yra galima politika, išmintingai ir atsakingai kurianti laiminčią Lietuvą. Laiminčią globaliame šiuolaikiniame pasaulyje.

Tikiu, kad tik tokia politika gali būti verta žmonių pasitikėjimo ir tikro žmonių tikėjimo, kad politika ir valdžia gali šiandieninę prastą situaciją atsakingai ir radikaliai keisti.

Ir tikiu, kad šiandien čia susirinkę galime tokią politiką atgaivinti. Ir galime ją įgyvendinti. Iki rinkimų ir po rinkimų. Ir tikiu, kad tokia politika gali pelnyti didžiausio Lietuvos žmonių pasitikėjimo. Nes tikiu, kad ir dauguma Lietuvos rinkėjų yra ir išmintingi, ir atsakingi. Ir suvokiantys, kad kelias iki laiminčios Lietuvos yra ilgas. Ir suprantantys, kad sudėtinguose reikaluose paprastų atsakymų dažniausiai nebūna. Nors dažnai jų ir labai norisi.

Toks yra mano tikėjimas. Man pačiam paprastas ir aiškus. Tačiau akivaizdu, kad atstatyti žmonių tikėjimą tokios išmintingos ir atsakingos politikos galimybe bus nelengva.. Ypač jeigu tai bus palikta vien tik partijoms ir politikams. Todėl aš ir džiaugiuosi, kad šiandien čia matau ne tik politikus ir partijų atstovus, bet ir žymiausius Lietuvos protus, pilietinės visuomenės lyderius. Esu savikritiškas ir sakau labai paprastai, jeigu Lietuvoje ir toliau protas ir politika vaikščios atskirai – atsakingos ir išmintingos politikos ir toliau neturėsime. Turėsime toliau save naikinančią politiką. Partijos vien savo jėgomis situacijos radikaliai nepakeis.

Todėl Koalicija “Vardan Lietuvos” yra ne tik partijų koalicija – tai neabejingų žmonių koalicija vardan išmintingos ir atsakingos politikos ir jos ilgalaikės perspektyvos Lietuvoje. Bet partijos, kurios yra šioje koalicijoje: Tėvynės Sąjunga ir krikščionys demokratai, liberalų sąjūdis ir tautininkai esame įsipareigoję tokią atsakingą ir ilgalaikę politiką įgyvendinti.
Kyla klausimas, kaip šį tikėjimą paversti realybe. Atsakymas – labai paprastai, – tik kartu kurdami tokios politikos programines nuostatas, diskutuodami ir ginčydamiesi dėl jų ir galų gale susitardami ir efektyviai įgyvendindami. Šiandien mes žinome ir deklaracijoje bei "Septyniuose stulpuose" įvardijame pagrindines problemas, įvardijame ir tų problemų esminius sprendimų būdus, tačiau dar daug reikės dirbti, kad tai taptų konkrečiais veiksmų planais ir visu Nacionaliniu Planu ar airišku Nacionaliniu susitarimu. Ir dirbti teks visur, ne tik čia, Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Ir mes tai jau pradėjome – mūsų pokalbiai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose buvo puikūs, kupini susirūpinimo ir paprastos išminties. Jau veikia programiniai komitetai, jau planuojamos dalykinės Nacionalinės konferencijos.

Žinau, kad šiandien daug kas nekantrauja išgirsti jau ne kalbas apie tikėjimus, bet atsakymus į konkrečius ir labai aktualius klausimus – o kaip žiūrime į "liūtus", o su kuo po rinkimų sudarysime koalicijas, o ar galime tikėti mūsų tarppartine vienybe, o kokia bus jūsų mokesčių politikos programa, o kaip bus su mokytojų atlyginimais ir taip toliau, ir taip toliau.

Galėčiau apie tai daug ir ilgai kalbėti, bet, mano įsitikinimu, ne dėl to mes susirinkome; mes, partijos, savo pozicijas ir dėl liūtų, ir dėl kandidatų deriname ir suderinsime. Dėl mokesčių dar ilgai visi kartu ginčysimės, klausysimės ir Šimašiaus, ir Nausėdos, bet galų gale vis tiek susitarsime.

Mes susirinkome šiandien visų pirma tam, kad pasakytume labai paprastus žodžius – taip, atsakinga ir išmintinga politika Lietuvoje yra galima. Bet ją reikia sukurti. Ir mes ją imamės visi kartu kurti. Ne vien partijos kartu, o visi kartu. Suteikdami galimybę ir kiekvienam norinčiam Lietuvoje prie šios kūrybos prisidėti.

Galiu įsivaizduoti, kad bus skeptikų ir netikinčių mūsų tikėjimu. Prisipažįstu, aš irgi nelabai tikėjau, kad K.Čilinskas Alytaus rajone įveiks V.Uspaskichą ir jo pinigus. Ir ką – ėmėsi ir įveikė.
Taip ir mes visi – imsimės ir įveiksime. Pirmiausia netikėjimą ir nepasitikėjimą. Ir tai padarysime vardan Lietuvos – skamba iškilmingai, bet pakankamai tiksliai. Vardan Lietuvos yra reikalinga atsakingos politikos revoliucija. Tokiai revoliucijai reikalinga telkiančioji lyderystė. Ir tai gimsta čia. Kaip atsakas į šiandieninės politikos chaosą ir demokratijos eroziją.

Taigi, pirmyn.

2008-01-28

Veiklos gairės

Ilgalaikis tikslas: Lietuva turi tapti pasididžiavimo verta valstybe. Būtina keisti neskaidrią, neryžtingą ir abejingą politiką. Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, reikia dinamiško proveržio ir tai gali padaryti sutelkta, atsakinga valdžia, vertinanti padorumą, intelektą ir sutarimą.

Artimiausias tikslas: sutelkti neabejingus ir permainų norinčius Lietuvos piliečius bendram darbui ir parengti esminių Lietuvos permainų programą, kurią bus siekiama paversti būsimos vyriausybės inicijuotu „Nacionaliniu susitarimu“.

Jau šiandien kviečiame diskutuoti ir teikti pasiūlymus dėl galimų bendrų programinių nuostatų projekto „Septyni stulpai“, kurie ir taps „Nacionalinio susitarimo“ pagrindu. Planuojame būsimo susitarimo projektą pristatyti visuomenei jau ankstyvą rudenį.

Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ veiklą koordinuoja Organizacinis komitetas (pirmininkas Andrius Kubilius).

Veikia trys programiniai komitetai, kurie apibrėžia esminių problemų sąrašus ir rengia reformų koncepcijas. Raginame įsijungti į jų veiklą! Tam reikia tik Jūsų entuziazmo ir elektroninio pašto adreso.

Visuomenės ir žmogaus reikalų komitetas (švietimas, kultūra, šeima, demografija, socialinė politika, sveikatos apsauga, policija) – koordinuoja Gintaras Steponavičius ir Mantas Adomėnas.
El. paštas: visuomene@koalicijavardan.lt

Valstybės reikalų komitetas (valstybės valdymas, savivalda, regionai, korupcija, teismai, užsienio politika, nacionalinis saugumas) – koordinuoja Rimantas Dagys ir Arvydas Anušauskas.
El. paštas: valstybe@koalicijavardan.lt

Ekonomikos ir finansų reikalų komitetas (ekonomika, finansai, socialinė politika, žemės ūkis, ekologija) – koordinuoja Andrius Kubilius ir Valentinas Milaknis.
El paštas: ekonomika@koalicijavardan.lt

Siekiant kuo giliau suprasti visos Lietuvos problemas ir pasiekti sprendimus priimtiniausius visiems, Dešiniosios koalicijos „Vardan Lietuvos“ regioniniai branduoliai veiks po visą Lietuvą. Juose prie apskritųjų stalų kartu diskutuos ir pasiūlymus rengs regionų bendruomenės nariai ir nacionaliniai koalicijos lyderiai.

Koalicija savo programinės veiklos darbus visuomenei pristatys ir diskutuos nacionalinių konferencijų metu, kuriose bus pristatomi parengti konkrečių sričių (pvz. švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, korupcijos ir pan.) problemų sprendimų projektai.

KVIEČIAME VISUS TELKTIS Į BENDRĄ DARBĄ VARDAN LIETUVOS

Dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" DEKLARACIJA

Skelbiame š.m. sausio 25 d. Dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" stegiamojoje konferencijoje visuotiniu sutarimu priimtą deklaraciją.

Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos

DEKLARACIJA

Lietuva turi tapti mūsų visų pasididžiavimo verta valstybe. Telkiamės, kad tai pasiektume.

Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, grindžiama padorumu, išmintimi ir santarve.

Nebegalime ilgiau pakęsti aiškios krypties neturinčio valstybės gyvenimo, stagnacijos ir korupcijos, valdžios negebėjimo vykdyti žmonių gerovei būtinų pertvarkų.

Todėl, suprasdami atsakomybę už Lietuvos ateitį, būdami skirtingi, bet lygiai neabejingi tautos ir krašto likimui, mes visi, Lietuvos piliečiai, partijų ir visuomeninių organizacijų nariai, bendruomenininkai ir individualistai, konservatoriai ir liberalai, krikščionys demokratai ir tautininkai, jungiamės į platų veiklos frontą vardan Lietuvos.

Mes sutariame, kad

– laikas pabusti ir veikti, nes dabartinė stagnacija yra pražūtinga;
– laikas korupciją rauti iš pašaknų, nes ji visus skandina;
– laikas etiškai apsispręsti, sutartinai ir ryžtingai kurti savo ateitį, kad nebūtume atsiliekanti ir nykstanti tauta;
– Lietuva gali ir turi pasiekti sėkmės globaliame pasaulyje: esame atviri iššūkiams, esame optimistai;
– norime gyventi savarankiškoje, tapatybę ir istorinę atmintį išlaikančioje Lietuvoje: esame patriotai;
– demokratija, Konstitucija ir savarankiškų piliečių visuomenė yra laisvos valstybės pagrindas, kurį reikia ginti kasdien;
– politika turi būti švari ir skaidri, atvira ir garbinga – tik laikydamiesi padorumo, krikščioniškų principų ir siekdami bendrojo gėrio atkursime pasitikėjimą valstybe;
– protą ir išmintį reikia sugrąžinti į politiką ir valstybės valdymą;
– mylime savo artimą: tikime solidarumu, bendruomenės galia ir mūsų gebėjimu telktis.

Sutarę dėl šių nuostatų, mes sieksime:

laiminčios Lietuvos, valingai savo gyvenimą kuriančios tautos, stiprios ir veržlios valstybės – mes prieš bejėgę, pralaiminčią valstybę, pasyvią valdžią, prieš visuomenės nusivylimą, tautos išsivaikščiojimą ir nykimą;
klestinčios galimybių visuomenės, kurioje ištiesiama ranka silpnam ir stokojančiam – mes prieš skurdą ir nelygybę, prieš dabartinės valdžios vykdomą pensininkų, mokytojų, medikų, kultūros ir mokslo žmonių skurdinimą;
tvarkos ir padorumo valstybėje: įstatymų laikymosi, teisingumo, viešumo – mes prieš korumpuotą oligarchinį ir nomenklatūrinį valdymą, prieš nebaudžiamumą ir savivalę, prieš paveldo ir gamtos niokojimą;
sveikos ir saugios Lietuvos, patrauklios gyventi, dirbti, kurti šeimas ir auginti vaikus – mes prieš sergančią ir išmirštančią valstybę, prasigėrimą, žudymąsi, nesaugumą;
išsilavinusios ir kuriančios tautos, visuomenės, kurioje gerbiamos žinios, mokslas ir mokytojai, – mes prieš nusikalstamą abejingumą švietimui ir ugdymui, prieš manipuliavimą neinformuota visuomene;
visus jungiančios Tėvynės, kurios nesinorėtų palikti, kuri telktų pasaulyje ir Lietuvoje gyvenančius lietuvius bendros ateities kūrimui – mes prieš emigruoti skatinančią politiką, prieš pilietybės atėmimą iš pasaulio lietuvių;
laisvos visuomenės, iš tiesų dalyvaujančios valstybės valdyme, prižiūrinčios valdžią, kuri tarnauja žmonėms, – mes prieš politinį susvetimėjimą, prieš pagiežos ir keršto politiką, prieš pilietinių teisių slopinimą, prieš „valdomą demokratiją“ ir politinį abejingumą.

Telkiamės rimtam darbui ir į visus neabejingus piliečius kreipiamės:

Kurkime valstybę kartu – vardan Lietuvos!

2008-01-25

Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?

Mūsų sambūris, prasidėjęs kaip “Dešiniosios Alternatyvos” iniciatyva, dabar jau įgauna Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” pavidalą, į kurį vienijasi Tėvynės sąjunga, Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis bei įvairūs partijoms nepriklausantys Lietuvoje žinomi žmonės.

Mes manome, kad geresnę Lietuvą galima sukurti tik užtikrinus skaidrią ir sąžiningą politiką ir įvykdžius permainas įvairiose mūsų gyvenimo srityse.

Todėl šiandien renkamės į pirmąją Dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" konferenciją kartu diskutuoti ir ieškoti atsakymų į pagrndinį klausimą: "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?"

2008 m. sausio 25 d.

10.30 Dalyvių registracija.

11.00 Įžanginis žodis. Aleksandras Abišala, UAB “Abišala ir partneriai” direktorius,
Žinių ekonomikos forumo Inovacijų skatinimo komiteto pirmininkas

11.10 Ar galima išmintingos politikos alternatyva? Andrius Kubilius. Tėvynės Sąjungos pirmininkas

11.20 Politinė alternatyva ir valstybės ateitis. Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas

Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” deklaracijos paskelbimas

11.30 Kam šiandien rūpi savarankiška visuomenė? Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius

11.40 Lietuvos už Vilniaus atradimas. Leonidas Donskis, filosofas, Liberaliosios minties instituto prezidentas

11.50 Vardan tos Lietuvos. Valentinas Stundys, Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas

12.00 Aštuoniolika Respublikos metų. Tarp praeities ir ateities. Arvydas Anušauskas, istorikas

12.10 Ilgalaikė ekonomikos plėtros strategija. Eduardas Vilkas, Ekonomikos instituto direktorius

12.20 Ar sugebės valdininkija pradėti spręsti švietimo problemas? Saulius Jurkevičius, istorijos mokytojas

12.30 Pertrauka

13.00 Viešoji politika: kaip įveiksime prarają tarp žodžių ir veiksmų. Gintaras Songaila, Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas

13.10 Ekonominė politika žmonių gerovei. Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

13.20 Kokių permainų reikia žmogaus teisių gynyboje? Kęstutis Čilinskas, Seimo narys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas

13.30 Diskusija.

Diskusijų apibendrinimas

Kam skirtas šis interneto dienoraštis?

Kuriasi dešinioji koalicija "Vardan Lietuvos", kuriame ir jos dienoraštį-tinklalapį internete.

Šiame interneto dienoraštyje skelbsime pagrindines naujienas apie savo veiklą, pristatysime parengtus dokumentus bei nuveiktus darbus, kviesime į konferencijas, diskusijas ir apskrituosius stalus. Raginame visus neabejingus piliečius telktis rimtam darbui ir kurti valstybę kartu - vardan Lietuvos!

Nesame dar tikri nei dėl jo formos, tačiau tikimės, kad jis pavirs į laisvą bendravimo formą tarp "Vardan Lietuvos" idėjos vienijamų žmonių.

Jūsų pasiūlymai ir pastabos tiek dėl turinio tiek dėl formos labai pageidaujamos!

Rašykite adresu: informacija@koalicijavardan.lt

Sėkmės.

Dešinioji koalicija "Vardan Lietuvos"