Nors Lietuvoje veikia visos tam reikalui skirtos institucijos, tačiau eilinis Lietuvos pilietis tikrai jaučia, kad padėtis šioje srityje negerėja. Kokios priežastys?
Politinės valios stoka, bei valdžios įstaigų vadovų aiškiai demonstruojama nuostata, kad nesąžiningi pareigūnų veiksmai bus toleruojami.
Pavyzdžiai:
Pasirašytas partijų antikorupcinių priemonių planas iš esmės dėl valdančiosios koalicijos neveiksnumo neįgyvendintas. Vienas pagrindinių susitarimų, kad valdininkas privalo pagrįsti savo turtą pajamomis ir tuo įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Nepagrįstas turtas pajamomis turi būti laikomas korumpuotai įgytu ir nepagrįstas turtas turėtų būti kompensuojamas valstybei. Kartu kaip būtina sąlyga turėtų būti priimtas visuotinis turto deklaravimas, kitaip pavogtą turtą galima būtų lengvai paslėpti. Tokių priemonių įgyvendinimas turėtų didžiulį prevencinį poveikį. Deja, Seimo teisės it teisėtvarkos komitetas ir teisės departamentas kone pusė metų vilkino procesą, mėgindami šias nuostatas įvardinti kaip antikonstitucines. Dabar jau keli mėnesiai, jos svarstomos vyriausybėje. Bet kuriuo atveju jis greičiausiai pradės veikti tik nuo 2009 metų.
Tarnyboje prasižengę ar tyrimuose prastai nuskambėję pareigūnai ne tik realiai išvengia bausmės, bet netgi daro karjerą tarnyboje . Pavyzdžių pilna: Prezidento patarėjo A.Bagdono, Premjero patarėjo A.Januškos ir kt. atvejai. Seimo Antikorupcijos komisijai pradėjus tyrimą, susikompromitavę žemėtvarkininkai kyla karjeros laiptais žemės ūkio ministerijoje, komisijai liudiję medikai praranda darbą, žemėtvarkininkus įtariantys korupciją piliečiai bauginami, o policiją tyli ir daugelis panašių atvejų.
Vyraujanti valdžios įstaigų vadovai nuomonė, kad prievolė priversti valdininkus dirbti skaidriai yra tik prokuratūros ar STT reikalas.
Nors visos politinės partijos formaliai pritarė finansinės partijų finansinę veiklą pavesti prižiūrėti STT, bet vyriausybė nusprendė, kad užteks neturinčios relių svertų Vyriausiosios rinkimų komisijos priežiūros. Iki šiol svarstomos rinkimų įstatymo pataisos, skirtos apriboti galimybes partijoms reklamuoti save per TV, neleisti dalinti dovanas ir t.t.
Kaip turėjo suprasti šiuos signalus visuomenė? Greičiausiai jie suprato, kad apie korupcija reikia kalbėti, bet su ja aktyviai nekovoti. Todėl nestebina Transparency International tyrimo duomenis, kad apie du trečdalius piliečių nors ir smerkia korupcija, bet kyšius duos. Juo labiau, kad to pačio tyrimo duomenimis, kyšių efektyvumas Lietuvoje virš 80 procentų.
Galima teisinės sąmonės aklavietė ar nenoras spręsti dažnai “nepatogias” bylas. Deja daugelis teisininkų vadovaujasi nuostatoms, kurios žymiai apsunkina kova su korupcija.
Pavyzdžiai:
Valdininkas spręsdamas žemės gražinimo klausimus, pasinaudojęs savo padėtimi priima keliasdešimt sau ir savo giminėms palankius sprendimus, kai tuo tarpu kitiems sprendimai vilkinami. Visiems akivaizdu, kad tai yra blogai. Tačiau, specialiosios tarnybos remdamiesi galiojančia teisine logika, mėgina nagrinėti kiekvieno atskiro sprendimo teisėtumą, bet ne jų visumą. Beje bandymų specialiųjų tarnybų kreiptis į teismą dėl visumos, kiek man yra žinoma, taip pat nebuvo. Po 2000 metų priimtos baudžiamojo ir administracinio teisės pažeidimų kodekso pataisos panaikinusios bausmių sumavimą žymiai apsunkino kovą su korupcija.
Žemės reforma dar nebaigta, ji tęsiasi jau 16 metų. Procesas nėra baigtas. Žmonės padavę pareiškimus 1991 metais iki šiol laukia sprendimų. Jų bylos gulėjo pas valdininkus, kas jose ne visi pretendentai žinojo, daug kam iš jų nebuvo net ir sąmoningai nerodoma. Dabar jie randa atseit jų pasirašytus dokumentus, kurių jie nepasirašė. Piliečiai kreipiasi į prokuratūrą, ji pasižiūrėjusi į tame dokumente parašytą datą, sako, kad pasibaigė senaties terminas. Viena vertus niekas nesiaiškina, kada tas popierius atsirado, kita vertus problema platesnė. Kaip galima taikyti senaties terminus nepasibaigusiam procesui? Jeigu teisėsaugininkų manymu reikia keisti įstatymus, kodėl to daryti nesiūloma? Gal taip ramiau?
Nors ES direktyvos reikalauja, kad korupcinėms byloms būtų taikomi kuo ilgesni terminai, Lietuvoje jie maksimaliai sutrumpinti. Tarnybiniam galimai su korupcija susijusiam nusižengimui taikomas vienerių metų senaties terminas.
Teismai tapo ne tik nepriklausomi, bet ir uždari, eliminuota bet kokia galimybė visuomenei kontroliuoti šią sistemą. . Pažvelgime kaip sutelktai blokuojamos net ir kosmetinės priemonės didinti visuomenės kontrolę teismams svarstant įstatymą Seime.. Seimo nariams dažnai tenka žmonėms pasiūlyti kreiptis į teismą. Bet dažnai širdyje ar nejaučiame, kad žmogų pasiuntėme...kažkur.
Šie su sveika logika besikertantys teisiniai absurdai ir ydinga padėtis teismuose turi būti kuo greičiau ištaisyti.
Su korupcija padrikai, nekoordinuotai ir žinybiškai. Lyg ir veikia visos institucijos, bet praktiškai nėra koordinacijos tarp jų. Labai mažai atliekama kompleksinių tyrimų jautriose srityse.
Ką mes privalome padaryti?
Klasikinės teorijos duoda paprastą atsakymą. Korupcija valdžios įstaigose toliau klestės, jeigu valdininkas bus žemos kvalifikacijos, nebrangins savo darbo vietos ir žinos, kad galės nuo bausmės lengvai išsisukti. Todėl, turime skatinti sąžiningai dirbančius ir principingai vertinti prasižengusius nepriklausomai ar jis kitų ar savas. Formulė paprasta, bet nelengvai įgyvendinama.
Ką gi reikia visų pirma daryti?
Reikia padaryti viską, kad kuo greičiau priimtas ir pradėtų veikti įstatymas, kuris leistų valdininkų nepagristą turtą pajamomis laikyti korumpuotai įgytu , bei įvesti visuotinį turto deklaravimą. Tai leistų kontroliuojančiom institucijom pereiti nuo “seklių morkų” sistemos, prie efektyvios kontrolės, leistų sekti neteisėtai įgyto turto judėjimą ir sumuoti visas “šunybes” į krūvą, o ne knibinėti po gabalėlį. O svarbiausia, tai atgrasintų nemažą kiekį norinčių nelegaliai pasišildyti rankas tarnyboje.
Įteisinti senaties termino netaikymą stambiems korupcijos nusikaltimams
Viešieji pirkimai kurie turi tapti viešesni, skaidresni, bereikalingai neįslaptinant informacijos ir vykdomi realiai nediskriminuojant viešųjų pirkimų dalyvių.
Viešojo administravimo reforma: saulėlydis biurokratizmui, viešasis sektorius turi būti tvarkomas taip pat efektyviai kaip ir privatus.
Teisinė reforma – sankcijų susiejimas su pajamomis ir turtu;
Valstybės tarnybos ir pagal darbo sutartis dirbančiųjų atlyginimus, mažinanti korupciją šiose sistemose; Reikia atsisakyti įdingos dabar galiojančios tvarkos leidžiančios savo nuožiūra vadovui skirti iki 60 procentų priemokas ir pereiti prie papildomo atlygio už konkrečias užduotis, kurių rezultatai būtų realia pamatuoti, sistemos.
Reikia sukurti sistemą kuri leistų sąžiningai valstybei tarnavusiam valdininkui džiaugtis padoria pensija senatvėje, tačiau nesąžiningas turėtų iš karto prarasti visus šiuos privalumus.
Priimti pataisas draudžiančias sugrįžti i valstybės tarnybą šiurkščiai prasižengusiems valdininkams ir valstybinių įmonių vadovams.
Sustabdyti ilgalaikį žemės nuomos procesą, revizuoti visus priimtus sprendimus. Susigrąžinti tuos sklypus, kurių paskirtis nusikalstamai pakeista. Patikrinti visos valstybės poreikiams rezervuotos žemės pagrįstumą.
Būtina sukurti priemonių planą korupcijai žiniasklaidoje mažinti, reikia pritarti Lietuvos Žurnalistų Sąjungos siūlymui taikyti baudžiamojo kodekso antikorupcines nuostatas ir visuomenės informavimo priemonių savininkams, asmenims atsakingiems už visuomenės informavimo priemonės turinį, vyriausiuosius redaktoriams ir žurnalistams.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą