Remigijus Šimašius: Ekonominė politika žmonių gerovei

Noriu pasveikinti šį sambūrį ir išreikšti viltį, kad jo siūloma ir vykdoma ekonominė politika bus tokia, kuri pateisins sambūrio vardą. Tiesą sakant esu jau pakankamai patyręs ir apsiskaitęs, kad labai daug tikėčiausi iš politikų.

Tačiau žinau ir tai, kad politinių sprendimų iš nieko kito ir negalima tikėtis, tad linkiu naujajam sambūriui Margareth Thacher išminties ir drąsos. Apie tai, kokia ekonominė politika naudinga žmonių gerovei, tiesą sakant, apskritai nesinori daug kalbėti, nes viskas čia paprasta ir akivaizdu: nuosavybės gerbimas, nesikišimas į ekonominius santykius (arba bent jau saiko turėjimas, jei nusprendžiama pareguliuoti tą ar aną), konkurencija ir valstybinės valdžios galių apribojimas bei naktinio sargo funkcijų tikrai puikus vykdymas – tai yra programa, kuri reikalinga žmonėms, siekiantiems gerovės kad ir kaip tą gerovę jie suprastų.

Ko aš tikiuosi iš politikų, ypač tokių, kurie yra liberalūs konservatoriai? Nuoširdžiai viliuosi, kad PAGALIAU kokia nors politine jėga pradės ginti privačią nuosavybę, kaip vakarietiškos kultūros, pilietines visuomenės, viduriniosios klasės pagrindą nuo visokių atėmimų visuomenės reikmėms, ignoravimo, apmokestinimo, reguliavimo ir kitų kėsinimųsi.

Toks požiūris leistų toli už nugaros palikti tą Lietuvą, kurioje vyrauja sovietinis svetimo gero pavydo mentalitetas. Tokioje Lietuvoje prabilus apie privačią nuosavybę iš karto įsivaizduojamas stambus kapitalistas, o ne normalus žmogus, kuris yra savo kūno savininkas, savo proto savininkas, savo kiemo ir žemės savininkas, ūkininkas, darbuotojas, smulkus verslininkas. Šis normalus žmogus – savininkas yra visuomenės ramstis.

Labai norėtųsi, kad normalų žmogų – savo paties ir savo likimo šeimininką, o ne neatsakingą, visų engiamą, apgaudinėjamą, nuskriaustą, paramos prašytoją pagaliau pastebėtų ir politikai. Patarlė sako „kaip šauksi, taip ir atsilieps“. Norėčiau dar pridurti: „ką šauksi, tas ir atsilieps“.

Dar kartą sėkmės jums. Ir stiprybės. Tokios, kuri sunkiais momentais leistų taip, kaip kažkada jau mano minėtai Margareth Thacher pasakyti „aš nežinau tokio dalyko kaip visuomenė, aš žinau individus ir jų šeimas“!

Šią kalbą taip pat galite rasti adresu: www.lrinka.lt